- kanuolė
- ×kanuõlė sf. (2) 1. Š patranka: Kanuoles išstatė už Palių Igl. Girdėjau kanuolès griaudžiant Igl. Priešais mūsų laivo bestovįs kitas kariškas su kanuolėmis Žem. Švinu kanuolės spjaudė ir žagsėjo T.Tilv. 2. bomba: Jau taip arti krito kanuolės, o jie susėdę kortoms grajija Br.
Dictionary of the Lithuanian Language.